Veiksniai, neigiamai veikiantys akis
Daug valandų darbo prie kompiuterio monitoriaus išdžiovina akies paviršių. Tada mirksėjimo dažnis vidutiniškai sumažėja 5 kartus, o padidėjęs ašarų plėvelės garavimas sustiprina simptomus.
dr. Katarzyna Kaszuba-Bartkowiak
Akies paviršius yra padengtas ašarų plėvele. Norint tinkamai matyti, būtina išlaikyti kiekybiškai ir kokybiškai stabilią ašarų plėvelę. Ašarų plėvelė taip pat turi antibakterinį poveikį. Ašarų plėvelės ir jos antibakterinių medžiagų, tokių kaip lizocimas, trūkumas sąlygoja bakterinių akių infekcijų vystymąsi. Be to, ašarų plėvelė rageną aprūpina pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, o nuo jos paviršiaus pašalina kenksmingus veiksnius, pvz. alergenus, dulkes.
Sausas oras, dirbtinis apšvietimas, kenksmingų saulės spindulių poveikis, buvimas pridūmintose, dulkėtose ar kondicionuojamose patalpose gali neigiamai paveikti akis, sukelti jų dirginimą ir diskomforto jausmą, vadinamąjį „sausų akių“ sindromą. Simptomai (akių deginimas ir greitas nuovargis, paraudimas, svetimkūnio pojūtis, fotofobija ir neryškus matymas) sustiprėja dienos pabaigoje. Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutinių platumų klimate gyvenantiems asmenims, kuriems žiemą, dėl patalpų šildymo, būdingas mažesnis oro drėgnumas. Mažas oro drėgnumas patalpose būna ne tik žiemą, tačiau vis dažniau ir vasarą. Šis reiškinys paprastai yra susijęs su oro kondicionieriais, kurie ne tik mažina oro temperatūrą patalpose, bet taip pat sukelia ir oro išsausėjimą. Tokiais atvejais, verta pagalvoti apie oro drėkintuvų naudojimą ir palaikyti optimalų drėgmės lygį, kuris yra 40-60%. Oro drėkintuvai ne tik palengvina sausos akies simptomus, bet ir teigiamai veikia viršutinių kvėpavimo takų lėtinio kataro simptomus. Turėtume nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas, naudoti akių drėkinamuosius lašus ir gelius. Taip pat naudinga skirti laiko priverstiniam, tikslingam mirksėjimui, kad pagerintume ragenos ir junginės paviršių drėkinimą.
Pridūmintos patalpos
Buvimas prirūkytose patalpose (klubuose, diskotekose) žymiai sustiprina sausų akių sindromo simptomus. Akių dirginimą ir paraudimą galima sumažinti reguliariai naudojant akių lašus bei vengiant kontakto su dūmais.
Netinkamas apšvietimas
Per stiprus ar per silpnas patalpų apšvietimas gali sukelti akių nuovargį. Ypač svarbus tinkamas apšvietimas patalpose, kuriose dirbama su kompiuteriais. Šviesos intensyvumas tokiose patalpose, turi būti ne mažesnis kaip 500 liuksų, o kai kompiuteriais naudojasi pagyvenę žmonės – net didesnis nei 750 liuksų. Be to, šviesa turi būti išsklaidyta, o ne taškinė.
UV spinduliai
Beveik kiekvieną dieną mus veikia UV spinduliai. Saulė skleidžia ir UVA, ir UVB spindulius. UV spinduliai veikia ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai – jie atsispindi nuo įvairių paviršių, pvz.: smėlio, vandens, sniego, stiklinių pastatų fasadų, net ir nuo debesų. Vanduo atspindi net 95% saulės spindulių. Saulėtą dieną akis pasiekia iki dešimties kartų daugiau šviesos, nei reikia tinkamam regėjimui. Tai dirgina akis ir aktyvina akies senėjimo procesą, nes suaktyvėja laisvųjų radikalų gamyba. Net visiškai debesuotas dangus neapsaugo mūsų nuo saulės spindulių. Apie UV spindulių poveikį akims ypač svarbu žinoti tiems žmonėms, kurie dirba ar laisvalaikį leidžia lauke. Saulės spindulių poveikis kumuliuojasi visą gyvenimą. Vaikams kyla didžiausia rizika, nes lauke mažai kas nešioja akinius nuo saulės, o jų platesni vyzdžiai ir skaidresni lęšiai leidžia kenksmingiems spinduliams laisvai patekti į tinklainę. Sunku nuspėti, kada akys yra labiausiai veikiamos ultravioletinių spindulių, todėl pacientas tinkamą apsaugą turėtų naudoti ištisus metus, ne tik vasarą. Akių apsauga nuo UV spindulių apima tinkamų UV filtrų naudojimą visų tipų akiniams (korekciniams, apsauginiams nuo saulės, ir kt.) bei kontaktiniams lęšiams.
Didžiausią apsaugą suteikia rudi, gintariniai, žali arba pilki akinių stiklai. Prieš pirkdami akinius, atkreipkite dėmesį, ar jie turi CE ženklą, patvirtinatį atitikimą Europos saugos standartams.
Akinių dėvėjimas be filtrų yra daug pavojingesnis negu jų nedėvėjimas. Akiniai suteikia akivaizdų akių apsaugos jausmą, tačiau taip nėra. Kadangi akis yra dirbtinai užtamsinta, apsauginiai mechanizmai, tokie kaip vokų prisimerkimas arba vyzdžių susiaurėjimas, yra mažiau veiksmingi. Tai reiškia, kad daugiau kenksmingų spindulių pasiekia akies vidų. Kepuraitė su snapeliu ar skrybėlė su plačiu kraštu taip pat suteikia papildomą akių apsaugą.
Darbas, žiūrint į monitorių
Daug valandų darbo prie kompiuterio monitoriaus išdžiovina akies paviršių. Tada mirksėjimo dažnis vidutiniškai sumažėja 5 kartus, o padidėjęs ašarų plėvelės garavimas sustiprina sausos akies simptomus. Norėdami pagerinti akies drėkinimą, dirbtinių ašarų grupės lašai turėtų būti naudojami reguliariai, net kas valandą. Taip pat patartina keisti aplinką, siekiant sumažinti ašarų plėvelės garavimą, apriboti laiką, praleidžiamą priešais kompiuterį. Siekiant sumažinti akių diskomfortą dirbant prie kompiuterio ar žiūrint televizorių, naudinga skirti laiko priverstiniam, tikslingam mirksėjimui, kad pagerintume ragenos ir junginės paviršių drėkinimą.
Medicininė konsultacija: dr. Katarzyna Kaszuba-Bartkowiak
Šaltinis www.mojeoczy.pl
Dirbtinės ašaros - kas tai yra ir kada jas naudoti?
Drėkinamuosius lašus rekomenduojama vartoti maždaug 3–4 kartus per dieną, o sunkių negalavimų atveju - net kas dvi valandas.
dr. Katarzyna Kaszuba-Bartkowiak
„Dirbtinės ašaros“ yra visa eilė nereceptinių preparatų, skirtų palengvinti negalavimus, susijusius su vadinamuoju „sausų akių“ sindromu. Šie produktai drėkina akies paviršių ir suteikia komforto pojūtį. Akims skirti preparatai, kuriuose nėra konservantų, yra saugesni, nes konservantai gali papildomai dirginti akis.
Kada turėtumėte naudoti dirbtines ašaras?
Jei patiriate diskomfortą dėl akių nuovargio, sausumo ir smėlio po vokais pojūčio, tai ženklas, kad jums reikia drėkinančių lašų.
Dažniausios šių simptomų priežastys yra:
-daug praleidžiama laiko prie kompiuterio,
-dažnas televizoriaus žiūrėjimas,
-ilgalaikis buvimas užterštoje aplinkoje,
-dažnas vėjo ir UV spindulių poveikis,
-darbas dirbtiniame apšvietime,
-dažnas buvimas kondicionuojamose arba šildomose patalpose,
– kontaktinių lęšių dėvėjimas.
-lėtinis kitų akių lašų, kuriuose yra konservantų, vartojimas (pvz., gydant tokias ligas kaip glaukoma ar pasikartojantis konjunktyvitas ir kt.).
Sausų akių problemų taip pat gali atsirasti :
-ilgai vartojant geriamuosius kontraceptikus,
-menopauzės metu,
-žmonėms, sergantiems sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas ar diabetas.
Jei susiduriate su bet kuriuo (bent vienu!) iš aukščiau išvardytų veiksnių ir patiriate su tuo susijusių nepatogumų, tai gali reikšti, kad dirbtinių ašarų preparatai jums yra rekomenduotini. Drėkinamuosius lašus rekomenduojama vartoti maždaug 3-4 kartus per dieną, o esant sunkiems negalavimams – netgi kas 2 valandas.
Tačiau reikia atsiminti, kad jeigu akių skausmas ir paraudimas išlieka arba regėjimas blogėja, turėtumėte nedelsdami kreiptis į oftalmologą, nes tai gali būti rimtesnių akių ligų simptomai.
Geri įpročiai
Pabandykime ne tik naudoti dirbtines ašaras, bet ir šiek tiek pakeisti savo gyvenimo būdą. Stenkitės kuo mažiau naudoti oro kondicionierių (tiek darbe, tiek automobilyje), šildymo laikotarpiu naudokite drėkintuvus, gerkite bent 2 litrus skysčių per dieną. Dirbdami daug valandų prie kompiuterio monitoriaus, kartas nuo karto padarykite pertraukėles, pažvelgdami į tolį, trumpam užmerkdami akis ar tiesiog sumirksėdami. Įrodyta, kad dirbdami prie kompiuterio ar ilgą laiką žiūrėdami televizorių „pamirštame“ mirksėjimą ir taip papildomai išsausiname akis.
Medicininė konsultacija: dr. Katarzyna Kaszuba-Bartkowiak
Šaltinis www.mojeoczy.pl
Atminkite!
STARAZOLIN tinka įvairioms akių problemoms
Šie akių lašai tinkami įvairiems pasitaikantiems akių simptomams mažinti.
Akių lašai nesukelia priklausomybės
Akys nepripras prie lašų ir toliau gamins ašaras kaip iki tol.
Darbo kompiuteriu kaina: specialistė pataria, kaip apsaugoti akis nuo ekrano poveikio
Šiuolaikinis gyvenimas be kompiuterių ir mobiliųjų telefonų neįsivaizduojamas. Visi šie elektronikos stebuklai labai palengvina mūsų gyvenimą, tačiau, pasak specialistų, labai kenkia mūsų akims – nuo nemalonių pojūčių akyse, sausų akių sindromo iki regėjimo pablogėjimo. Apie tai byloja daugybė naujausių tyrimų.
Plintanti problema – akių sausumas Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė dr. Edita Puodžiuvienė patvirtino, kad visi monitoriai tikrai turi poveikį mūsų akims. Pirmiausiai todėl, kad į juos ilgą laiko tarpą žiūrima artimu atstumu. Kai tai tęsiasi ilgai, akys dėl įtampos pavargsta, pablogėja regėjimas. Antra, ne mažiau svarbi problema, kurią sukelia elektroninių prietaisų ekranai, susijusi su akių sausumu. „Kai mes žiūrime į ekraną artimu atstumu, mirksime rečiau. Normaliai mūsų akys mirkteli 20–24 kartus per minutę, skaitant knygą mirksima du kartus rečiau, o žiūrint į monitorių – tris kartus rečiau. Jeigu mirksime rečiau, akies paviršius tris kartus ilgiau nei įprastai būna atviras ir nesudrėkinamas ašaromis. Todėl akies paviršius sausėja. Dar prisiminkime, kad ilgiau nei pusmetį gyvename ir dirbame šildomose patalpose, kurių santykinė oro drėgmė yra maža, todėl akys dar labiau išsausėja“, – aiškino dr. E.Puodžiuvienė.
Trumparegystės mastai auga
Dar viena itin svarbi problema, susijusi su mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimu, pasak gydytojos, yra trumparegystės, kuri pasauliniu mastu nustatoma vis mažesniems vaikams, atsiradimas ir progresavimas. Deja, trumparegystės paplitimo mastai sparčiai auga. „Kolegos vaikų oftalmologai pastebėjo, kad trumparegystė gali pasireikšti jau 3 metų vaikams, o progresuoti net ir vyresniems nei dvidešimties metų jaunuoliams. Pastebėtas trumparegystės progresavimas tarp teisės ir medicinos studentų, nes jie daug laiko praleidžia skaitydami ir žiūrėdami į monitorius. Kaip rodo šiuolaikiniai tyrimai, ilgas laiko tarpas, praleistas žiūrint į skaitmeninius prietaisus, skatina trumparegystės progresavimą. Mokslininkai nustatė, kad buvimas lauke šviesiu paros metu lėtina trumparegystės progresavimą, nes sulėtėja akies obuolio augimas bei akies ašies ilgėjimas, todėl rekomenduoja vaikams ir paaugliams šviesiu paros metu ne mažiau kaip dvi valandas praleisti lauke. Trumparegystės progresavimo mechanizmas yra sudėtingas procesas ir jo valdymas yra didelis iššūkis pasaulio oftalmologams ir mokslininkams, tai susiję ir priemonėmis, skatinančiomis sveiko gyvenimo būdą tarp vaikų“, – svarstė pašnekovė.
Ką verta žinoti dirbant kompiuteriu
Dr. E.Puodžiuvienė pabrėžė, kad savo akių sveikata privalome pasirūpinti patys. „Anksčiau buvo rekomenduojama, kad dirbant kompiuteriu kas valandą reikėtų padaryti bent 10 minučių pertraukėlę, atsitraukti nuo monitoriaus, pajudėti, pažiūrėti į tolį. Šiuo metu labai populiari 20/20/20 taisyklė. Ji reiškia, kad kas 20 minučių reikia 20-čiai sekundžių atsitraukti nuo ekrano ir padaryti bent 20 žingsnių.
Tai vertinga taisyklė. Akys atsipalaiduoja, kai žiūrima į tolį ne mažesniu kaip penkių metrų atstumu, o geriausia yra pažiūrėti pro langą. Tuo tarpu pajudėti sveika ne tik akims, bet ir visam kūnui, nes atsipalaiduoja sprando bei nugaros raumenys“, – teigė oftalmologė Pasak pašnekovės, užsisakant korekcinius akinius optikos salonuose pravartu pasiteirauti apie lęšių dangas, padedančias apsisaugoti nuo monitorių skleidžiamų spindulių. Pavyzdžiui, akinių lęšio paviršius gali būti padengtas specialia danga, kuri sulaiko dalį mėlynos spektro palvos spindulių, kuriuos skleidžia visi monitoriai. Manoma, kad su tokia danga mažiau vargsta akys.
„Daug dirbantiems kompiuteriu kontaktinių lęšių pastoviai dėvėti nepatarčiau, nes akys sausės dar labiau. Prie kompiuterio praleidžiantiems visą darbo dieną geriau pasirinkti akinius“, – patarė gydytoja.
Kaip pasirinkti drėkinamuosius lašus
Akių sausumo požymiai gali būti pakankamai nemalonūs. Pacientai dažniausiai skundžiasi akių skausmu, perštėjimu, dūrimu, svetimkūnio pojūčiu akyse. Kai kurie jų teigia, kad sunku rytais atmerkti akis.
Visą darbo dieną kompiuteriais dirbantiems žmonėms, pajutus pirmuosius akių sausumo simptomus, būtina vartoti drėkinančius akių lašus, kitaip dar vadinamus dirbtinėmis ašaromis. Jų pasiūla šiuo metu tikrai didelė. Kaip nepasiklysti renkantis? „Pasirenkant drėkinančius akių lašus visuomet rekomenduočiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Verta skaityti informacinius lapelius, nes ne visi drėkinantys akių lašai tinka, pavyzdžiui, nešiojantiesiems kontaktinius lęšius ir pan.“, – teigė oftalmologė.
Dalis drėkinančių akių lašų savo sudėtyje turi konservanto, o dalis gaminama be jo. Pagrindinė konservantų funkcija – kova su mikrobais, kurie gali daugintis akių lašų buteliuke, sukeldami grėsmingą akių infekciją, tačiau pastaruoju metu daug kalbama apie žalingą konservantų poveikį akies paviršiaus audiniams. „Jeigu yra galimybė pasirinkti drėkinančius akių lašus be konservanto, visada rekomenduočiau būtent tokius. Informaciją apie drėkinančių akių lašų sudėtį visada jums turėtų suteikti vaistininkas“, – patarė dr. E.Puodžiuvienė.
Oro sąlygos patalpose šildymo sezono metu
Specialistai įspėja: jei numosite ranka į simptomus, šildymo sezonas gali tapti pragaištingas akims
Plastikiniai langai, dirbtinė ventiliacija, kondicionavimas, veikiantis daugelyje uždarų patalpų, džiovina akis. Taigi vis modernėjant patalpoms, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, specialistai įspėja apie miesto ligą – sausų akių sindromą. Ypač tokių pacientų padaugėja prasidėjus šildymo sezonui, kai oras patalpose dar sausesnis nei įprastai, o dėl ore sumažėjusios drėgmės mažiau jos gauna ir mūsų akys. Kaip galime joms padėti?
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro oftalmologės Žanetos Kavaliauskienės, akių sausumas gali gerokai apkartinti savijautą. Tam įtakos turi ne tik sausos patalpos, bet ir retas mirksėjimas dirbant prie kompiuterio, ilgiau skaitant, žiūrint į telefono ekraną. Be to, kai kurie sisteminėms ligoms gydyti vartojami medikamentai gali keisti ašarų plėvelės sudėtį. Mirksint kokybiška ašarų plėvelė sudrėkina akies paviršių, aprūpina jį deguonimi, maitina kraujagyslių neturinčią rageną, padeda pašalinti medžiagų apykaitos produktus ir bakterijas.
Sausų akių sindromo požymiai
Pagrindiniai sausų akių sindromo simptomai – sausos, perštinčios, ašarojančios, raudonos akys, stiprus svetimkūnio pojūtis akyse. Ilgainiui galimi ne tik minėti nusiskundimai, bet ir pasunkėjęs vokų atmerkimas rytais, o kartais ir galvos skausmai. Visa tai sukelia didžiulį diskomfortą, žmogus gali būti kuriam laikui nedarbingas. „Pacientai pasakoja, kad ligos pradžioje diskomfortą jausdavo tik antroje dienos pusėje, vėliau nusiskundimai vargina nepaisant paros laiko. Be to, išsausėjus akims jos tampa imlesnės infekcijai. Gali paūmėti voko krašto uždegimas ar atsirasti paprastas konjunktyvitas (akies junginės uždegimas)“, – įspėjo Ž.Kavaliauskienė. Sausos akys, išėjus į šaltesnį, vėjuotą orą, pradeda ašaroti. Tai nereiškia, kad jose padaugėjo drėgmės ir ašarų. Jos ašaroja todėl, kad esant sausam paviršiui bet koks aplinkos veiksnys – šviesa, vėjas – dirgina akies paviršių. Tuomet mūsų akys reaguoja refleksiškai mirksėjimu ir ašarojimu.
Kaip drėkinti patalpas
Norint apsaugoti akis nuo išsausėjimo, oftalmogė pataria biure prisiminti taisyklę 20/20/20, t. y. kas 20 minučių padaryti pertraukėlę nuo darbo kompiuteriu, pažiūrėti į tolį, pamirksėti. Deja, kartais neįmanoma atsitraukti nuo darbo. Tuomet reikėtų pagalvoti apie patalpų drėkinimą drėkintuvais, esant galimybei išvėdinti jas, taip pat nepamiršti gerti vandens. „Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šildymo sezono metu oras išsausėja ir butuose. Patalpos turi būti reguliariai vėdinamos, drėkinamos arba turi būti palaikoma tam tikra temperatūra, kuri nesausina oro“, – patarė pašnekovė. Galima prisiminti ir kitus drėkinimo būdus – ant radiatorių kabinamus vandeniu pripildytus specialiai drėkinimui skirtus indus.
Kokia pirmoji pagalba akims
Vos pajutus pirmuosius sausų akių sindromo požymius, Ž.Kavaliauskienė pirmiausia pataria lašinti drėkinamuosius akių lašus – vadinamąsias dirbtines ašaras.
„Kai kurie pacientai vengia lašinti akių lašus, klausia, kaip dažnai tai galima daryti, nes bijo prie jų priprasti. Atkreipiu dėmesį, kad akių lašai nėra vaistas, tai tiesiog pagalba akims, todėl jų lašinti galima tiek, kiek reikia. Juk jeigu išsausėja oda, mes visi ją tepame kremu ir nebijome prie jo priprasti. Tas pats yra su akių lašais. Dirbtines ašaras galima lašinti ir kas valandą, jei jaučiate diskomfortą. Tuomet akys greičiau atsigaus. Nereikia prisirišti prie laiko, valandų ir kartų per dieną. Dažniau palašinus bent keletą savaičių akys atsigauna, tuomet tarpus tarp lašinimų galima didinti. Tačiau bijoti dirbtinių ašarų tikrai nereikia“, – aiškino pašnekovė. Šiais laikais nemažai žmonių yra pasidarę regos korekcinę operaciją lazeriu. Po jų akių sausumas dažnai būna didesnis nei įprastai, tokie žmonės turėtų nuolat lašinti dirbtines ašaras.
Kaip išsirinkti drėkinamuosius akių lašus
Geresnį poveikį turi ašaros su hialurono rūgštimi ir kitomis kartu sudėtyje esančiomis medžiagomis, kurias užlašinus keičiasi dirbtinių ašarų klampumas, ilgiau užsilaiko drėgmė akies paviršiuje, tačiau atrasti sau tinkamiausias ašaras kiekvienas turi pats.
„Aš visada sakau, kad tinkamiausias ašaras reikia atrasti pačiam, kadangi kiekvieno organizmo reakcija į preparatą yra labai individuali. Jos neturi graužti, sukelti rūką. Atradus tinkamas, geriausia jų ir nekaitalioti. Kartais netinkamas būna net dirbtinių ašarų buteliuko lašintuvas. Dažnai dėl to, dažniausiai pagyvenę žmonės, nesugeba taisyklingai jo paspausti“ – teigė Ž.Kavaliauskienė. Renkantis dirbtines ašaras, taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į kitas aplinkybes. Ne bet kokie lašai tinka ir nešiojantiems kontaktinius lęšius.
Pasak gydytojos, jeigu nepadeda drėkinamieji akių lašai, galimi geliniai arba vazelino pagrindu pagaminti tepalai. Pagaliau, jeigu visa tai nepadeda, egzistuoja ašarų takų kamšteliai, įdedami į ašarų takų latakus. Šie padeda išlaikyti akies paviršiuje ilgiau tiek natūralias, tiek užlašintas ašaras. O kartais reikalingas ir sisteminis gydymas. Pagalba yra visuomet, tik svarbiausia į šiuos simptomus nenumoti ranka, laiku kreiptis specialisto pagalbos, antraip ilgainiui galimi rimti akies paviršiaus pažeidimai.
Pagalba akims šaltesniu metų laiku
Jau praėjo beveik metai, kaip mes gyvename visuotinio karantino sąlygomis. Kiekvieną dieną girdime apie susirgusiųjų skaičių, esame raginami niekur neiti iš namų, rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Galima net pamiršti, kad mūsų sveikatai pavojų kelia ne tik virusai – gydytojai skambina pavojaus varpais dėl mūsų ir mūsų vaikų akių sveikatos.
Darbas iš namų, mokymasis nuotoliniu būdu padidino laiką, leidžiamą prie kompiuterių ekranų. Specialistai rekomenduoja bent dvi valandas per dieną praleisti lauke, tačiau dėl pandemijos žmonės didžiąją dalį savo laiko praleidžia namie, taigi, prie kompiuterio, planšetės, telefono, televizoriaus. Tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių skundžiasi „sausų akių“ sindromu – gydytojai sako, kad ši problema yra aktuali net 75 % pacientų, atvykusių pas akių gydytojus. Kodėl ši problema ypatingai paaštrėjusi dabar?
Į elektroninių prietaisų ekranus žiūrima artimu atstumu, jei nedaromos pertraukos, akys dėl įtampos pavargsta, pablogėja regėjimas. Skaitydami knygas mirksime du kartus rečiau nei įprastai, o leidžiant laiką prie kompiuterių ar mobiliųjų telefonų ekranų, mirksime net tris kartus rečiau. Taigi, akies paviršius ilgiau nei įprastai nesudrėkinamas ašaromis, todėl sausėja.
Kita šio nemalonaus sindromo priežastis, galima sakyti, yra žiema: daug laiko leidžiame uždarose patalpose, čia susiduriame su dulkėmis, kurios erzina akis, o ir oras dėl šildymo yra išsausėjęs. Gilios sniego pusnys atneša džiaugsmo vaikams, tačiau ryški šviesa, vėjas, šaltis, erzina akis, jos pradeda ašaroti.
Akių sausumas vargina ne tik dėl aplinkos veiksnių: sumažėjusi ašarų gamyba būdinga vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems tokiomis ligomis kaip reumatoidinis artritas, skydliaukės sutrikimai; vartojantiems vaistus nuo alergijos, padidinto kraujo spaudimo ar antidepresantus. Akių sausumą gali sukelti įvairios akių ligos, uždegimai, akių operacijos, taip pat kontaktinių lęšių nešiojimas. Tad, norėdami padėti savo akims, visų pirma turėtume kreiptis į gydytoją, kuris nustatys konkrečią priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Jei sumažėjusi ašarų gamyba jus vargina ne dėl medicininių, o dėl išorinių priežasčių, galite sau padėti pašalindami ar sumažindami dirgiklius. Dirbantiems prie kompiuterių specialistai rekomenduoja daryti pertraukas, vadovaujantis 20–20–20 taisykle. Galima naudoti du jos variantus: kas 20 minučių daroma 20 sekundžių pertrauka, kurios metu reikia atlikti 20 pratimų akims, tokių kaip žiūrėjimas į tolį, arba tas 20 sekundžių pavaikščioti, tai bus nauda ne tik akims. Specialistai taip pat siūlo vengti tiesioginio oro pūtimo į akis – kondicionieriaus, automobilio šildytuvo, plaukų džiovintuvo. Ypač šaltuoju metų laiku reikėtų dažniau vėdinti patalpas ir drėkinti orą. Akinius nuo saulės dėvėkite ir žiemą, ypač, kai yra sniego – taip akys bus apsaugotos nuo ryškios šviesos ir vėjo. Taip pat akims padės dirbtinės ašaros, vis tik būtina atkreipti dėmesį, kada jaučiamas akių sausumas – ryte ar po pietų, nes tai rodo skirtingas akių problemas ir jų neišspręsime vartodami netinkančius preparatus. Jei ryte juntamas akių sausumas, noras jas trinti, dažniau mirksėti, tai rodo, kad akies paviršiuje trūksta riebalinio sluoksnio, todėl reikėtų vartoti dirbtines ašaras, kurios turi papildomą riebalinį komponentą. O popietinis akių sausumas rodo pačių ašarų trūkumą ir dažniausiai pasireiškia žmonėms, dirbantiems su kompiuteriais. Žiemos metu tie simptomai paūmėja, nes prisideda papildomų dirgiklių, kaip sausas oras šildomose patalpose. Tuomet dirbtinės ašaros vartojamos siekiant atstatyti pačių ašarų kiekį.
Dirbtinių ašarų pasirinkimas yra platus, reikia ieškoti ašarų tinkančių konkrečiam žmogui, vis tik gydytojai rekomenduoja rinktis akių lašus be konservantų. Taip pat verta pasidomėti ir kitais sudėties komponentais. Pavyzdžiui, be konservantų pagaminti akių lašai „Starazolin Complete“ (www.starazolin.lt) savo sudėtyje turi natrio hialuronato ir dekspantenolio. Natrio hialuronatas – tai hialurono rūgšties natrio druska, natūralus polisacharidas, randamas žmogaus organizme. Tai natūrali medžiaga, sudaranti vienalytį, patvarų ir ilgalaikį apsauginį sluoksnį ant akies paviršiaus. Šis sluoksnis neturi jokio neigiamo poveikio regėjimui. Dekspantenolis yra vitamino B grupės medžiaga, sustiprinanti natrio hialuronato savybes. Šios medžiagos drėkina, atgaivina, palaiko regeneraciją, apsaugo ir maitina akies paviršių, taip pat sustiprina drėkinamąsias natrio hialuronato savybes, skatina regeneraciją ir apsaugo akies paviršių. Dėl šios sudėties preparatas apsaugo ir suformuoja apsauginį sluoksnį ant akies paviršiaus, pašalindamas diskomfortą, siejamą su mechaniniu akies dirginimu, pavyzdžiui, naudojant kontaktinius lęšius, veikiant įvairiems aplinkos veiksniams (oro kondicionierius, šaltas, karštas, sausas oras, oro užterštumas, tabako dūmai, dulkės ar saulės spinduliai), stipriu nuovargiu, atsiradusiu dėl darbo kompiuteriu, ilgo vairavimo ir pan. „Starazolin Complete“ gali naudoti žmonės, naudojantys visų tipų kontaktinius lęšius.
